Ketvirtadienį pramogų banke nuaidėjo skambus VGTU SA 18-as gimtadienis. Koks gimtadienis be sveikinimų, palinkėjimų bei dovanų. Pilnametystės proga, studentų atstovybę sveikino ne tik VGTU vadovybė bei studentija, kelios studentų atstovybės prezidentų kartos, bet sulaukta svečių ir iš kitų universitetų. Netrūko nei šokių nei dainų, ypatingai visus nustebino ir pamalonino netikėtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus amplua. Šiam stojus prie didžėjaus pulto, visa be išimties publika pakilo iš savo krėslų ir leidosi būti užvaldoma ministro leidžiamos muzikos garsų. Vakaro vinis tapo grupės “Skyders” pasirodymas, kuris visus sužavėjo savo energijos užtaisas.
Gegužės antrosios naktį studentai nemiegojo. Ir šį kartą ne todėl, kad iš paskutiniųjų rašė referatus, tobulino prezentacijas ar ruošėsi „koliams“. VGTU FMF SA organizuota naktis universitete „Night to unite‘12“ sulaukė didelio įvairių universitetų studentų susidomėjimo ir net viršijo lūkesčius.
VGTU fotoklubas „Fotyvas“ taip pat sudalyvavo įamžinant renginio akimirkas. Čia lankytojai galėjo pažiūrėti filmus, pažaisti įvairiausius stalo, kompiuterinius ar interaktyvius žaidimus, išbandyti jėgas karaoke, šokių pamokose, mesti iššūkį draugui prie stalo futbolo stalo ar pasinerti į magijos pasaulį kartu su iliuzionistu Roku. Šurmulys netilo visą naktį, o ir lankytojų netrūko iki ryto. Pakalbinus renginio svečius, vyravo nuomonė, jog tokių renginių, kur studentai galėtų turiningai praleisti laisvalaikį, pabūti kartu draugiškoje aplinkoje, išties trūksta ir renginys buvo įvertintas labai teigiamai.
Fotyvui irgi patiko, tikimės sulaukti panašių renginių ir daugiau bei pridedame kadrų iš nakties.
Fotoklubas nebūtų FOTO klubu, jei ne tas vienas bendras pomėgis – fotografavimas. Tad štai gi neatrodo didelė paslaptis, ką savo ruselyje galėtume veikti be pokalbių, arbatos gėrimo ritualų, sausainių vaišinimosi, nuotraukų aptarimo. Taip, dar mes kartais fotografuojame. Ir ne šiaip sau, o susirengiame dirbtuves, kuriose kažko išmokstame.
Kovo 28-ąją dieną, įprastą ramų trečiadienį, klube vyko eksperimentai, įvairūs bandymai, kaip gi išgauti egzotiškai skambantį Bokeh efektą. „Bokeh?“,- paklausite, iš pradžių ir mums skambėjo kažkaip tartum neaiškiai, paslaptingai. Bet visi kartu, besijuokdami iš smagių pokštų, ištiesdami vienas kitam pagalbos ranką, pasikeisdami patarimais, skolindami techniką, su džiaugsmu teorines žinias pavertėme dar ir praktinėmis. Štai taip nesnūduriuoja Fotyvas, o liaudyje taip vadinamo workshop‘o akimirkas galite išvysti nuolat mūsų narių fiksuotose nuotraukose.
Po ilgokos pertraukos fotoklubo FOTYVAS narių darbai vėl puošia Vilniaus Gedimino Technikos universiteto sienas.
Nepatingėkite aplankyti mūsų parodą “Maži Stebuklai”, kuri kabo VGTU, Saulėtekio rūmuose, perėjime į Aplinkos inžinerijos fakultetą, netoliese 01 ir 02 auditorijų.
Labai laukiame jūsų!
Tradiciškai, beisbaigiant metams ir į Fotyvą ateina Kalėdos. Gruodžio 21 vakarą visi nariai susirinko į kalėdiškai papuoštą Fotyvo rūselį paminėti žieminių švenčių ir pabendrauti paskutinį kartą 2011 metais. Šį kartą susitikimas buvo teminis- kiekvienas turėjo persirengti kokiu nors kostiumu, būti tuo, kuo iš tikrųjų nėra. Variantų buvo įvairiausių- Batman’as, batuota katė, airis ir kiti. Na, o kad šie šaunūs kostiumai nebūtų pamiršti, įamžinome juos kalėdinėje Fotyvo narių fotosesijoje (rezultatus galite rasti žemiau).
Be fotografijos, dar pažaidėm keletą žaidimų, ir, kad neliktų skolų naujiems metams, pasisveikinom dar nepasveikintus narius su praėjusiais gimtadieniais. Tai va taip šeimyniškai, jaukiai ir draugiškai, su imbieriniais sausainiais bei mandarinais Fotyvas paminėjo 2011 metų Kalėdas.
Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina toks laikas, kai vienaip ar kitaip turi įsilieti į naują bendruomenę. Šis svarbus įvykis dažnai vadinamas Krikštynomis. Tokią tradiciją turi ir VGTU SA fotoklubas „Fotyvas“, kuris jau po lapkritį vykusio veiklos plano sudarymo, ėmė  aktyviai vykdyti suplanuotus darbus.
Taigi vėlyvą gruodžio 10-osios rytą keli „Fotyvo“ nariai ir „fotyviukais“ vadinami klubo naujokai susirinko prie buvusių Vilniaus Profsąjungų rūmų ant Tauro kalno. Ceremonija prasidėjo nuo tradicinių šios apeigos akcentų – skiriamųjų ženklų. Naujokės merginos buvo papuoštos pieštais riestais ūsiukais, vaikinai – ryškiais į plaukus įsegamais kaspinėliais. Nusprendę nešalti pučiant atšiauriam vėjui, Krikštatėviai ir fotyviukai pajudėjo link netoliese esančių VGTU Mechanikos rūmų.
Ten pradėtos vykdyti užduotys. Pirmoji jų – į dvi komandas suskirstyti naujokai iš sukarpytų žodžių turėjo sudėlioti po pasižadėjimą klubui. Antroji užduotis buvo kiek sudėtingesnė – naujokai turėjo prisiminti, kaip fotoklube mokėsi daryti fotoaparatą „Pinhole“ ir pagaminti jo prototipą. Abi užduotys įvykdytos nepriekaištingai.
Kita krikštynų dalis atlikta lauke. Dvejoms mišrioms narių grupėms duoti lapai su šimtu tarpusavyje nesusijusių žodžių. Taigi trečioji užduotis – per valandą nufotografuoti kuo daugiau objektų, paminėtų tame sąraše. Komandos nė nemirktelėjus išsiskyrė ir ėmė blaškytis po Vilniaus senamiestį, bandydamos „pagauti“ kuo daugiau reikiamų kadrų.
Bene daugiausiai azarto ir juoko sukėlusi užduotis buvo iš dalies įvykdyta (komandos „sužaidė“ minimaliu – 2 taškų skirtumu 78:76). Visi žaidėjai gavo pelnytų saldžių prizų. Tuomet liko paskutinis, a tminties ir apsukrumo išbandymas naujokams – nesitariant iš anksto sustoti iš eilės pagal vardus, vėliau pagal gimimo mėnesius.
Pasibaigus užduočių etapui, buvo perskaityta krikštūnų priesaika „Fotyvui“, palydint kiekvieną jos punktą šauksmingais „Pasižadu!“. Vėliau, jau apkrikštyti naujieji fotoklubo nariai prie priesaikos prirašė papildomų pasižadėjimų ir pasirašė, kad oficialiai būtų patvirtintas jų krikštas.
Nors oras Krikštynų pradžioje buvo gan vėsus ir kol kas apkrikštyti tik 5 fotyviukai, ceremonija palydėta puikiomis emocijomis ir nepamirštamais įspūdžiais.
 Komanda – tarsi vienas organizmas. Kiekvienas jos narys yra priklausomas nuo kito, kiekvienas narys yra svarbus visai komandai. Fotyvas tai supranta ir todėl pasiryžo dviejų dienų kelionei į Vievininkus, kurios metu vyko komandos stiprinimo mokymai bei fotoklubo 2012 veiklos plano kūrimo darbai.
Anksti prasidėjusi kelionė neišgąsdino fotoklubo narių ir dešimtą valandą visi jau sėdėjo ratelyje ir klausėsi mokymų vadovo Manto kalbų. Jam šiuose mokymuose padėjo buvusi fotoklubo narė Judita. Su Mantu Fotyvas dirba jau antrus metus iš eilės ir būtent šis žmogus yra vienas tų, kuris padeda fotoklubui tobulėti.
Mokymai prasidėjo nusprendimu, ko per šias dvi dienas kiekvienas tikisi iš savęs, iš kitų klubo narių. Vyko pokalbiai, aptarimai. O tada prasidėjo įdomioji dalis – užduotys.
Jau pernai Mantas mus nustebino grupės formavimo bei stiprinimo užduotimis, kurios, toli gražu, nebuvo lengvos. Tad ir šiemet tikėjomės kažko tokio, kas privers pasukti galvą bei padirbėti.
Pirmoji užduotis buvo tilto statymas. Į dvi grupes padalinti fotoklubo nariai turėjo iš duotų priemonių (popieriaus lapų, tušinukų, šiaudelių, virvės, lipnios juostos) pastatyti tiltą. Bet ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Viena grupė stato tik pusę tilto, o pasibaigus statymui skirtam laikui, grupių tiltų dalys turi susijungti į vientisą tiltą. Pasikalbėti ir apsitarti grupių atstovai galėjo tik porą kartų po kelias minutes. Atliekant užduotį svarbus buvo darbų pasiskirstymas, komandos narių idėjų išklausimas. Galiausiai užduotis buvo atlikta, abiejų komandų tiltų pusės susijungė. Po to sekė užduoties aptarimas bei supažindinimas su patirties ratu. Vieni Fotyvo nariai šį ratą jau buvo matę, kitiems jis buvo naujas atradimas.
Vėliau vyko 2011 metų veiklos plano aptarimas ir tada klubo nariai turėjo kelias valandas laisvo laiko.
Kitą rytą darbus pradėjome nuo dar vienos užduoties. Gana paslaptingos. Fotyvo nariams buvo liepta sustoti stačiakampiu, buvo į rankas įduoti popieriaus kamuoliukai ir pasakyta, kad privaloma perduoti kamuoliukus per visų rankas, neduodant jų kaimynams bei nejudant iš savo vietos. Prieš užduoties atlikimą galima pasitarti, pačios užduoties metu kalbėti draudžiama. Buvo pasakyta, kad perduoti reikės ne tuos pačius popierinius kamuoliukus, o kažką kito. Prasidėjo spėlionės, kas gi tai galėtų būti. Tačiau laiko spėlionėms daug nebuvo. Reikėjo nuspręsti, kaip perduosime tuos daiktus per visų rankas. Po kelių variantų buvo išsirinkti du (pagrindinis ir atsarginis) ir užduotis pradėta. Vos tik nuimtas laikas (užduočiai atlikti buvo duotos trys minutės), paslaptis išaiškėjo – daiktai, kuriuos turėjome perduoti per rankas buvo kiaušiniai. Šeši. Ir visi jie pereiti per rankas turėjo sveiki. Vienas kiaušinis, nukritęs ant žemės, reiškė, kad užduoties įvykdyti nesugebėjome. Įtampa buvo žvėriška. Drebančios rankos, plačiai atmerktos akys ir mirtina tyla. Svarbiausia čia buvo išlikti kiek įmanoma ramesniam bei pasitikėti kitais komandos nariais. Užduotis buvo įvykdyta, o jos pabaigą vainikavo garsus atodūsis ir nuo įtampos išvaduojantis juokas. Aptarimo metu vienas Fotyvo narys pasakė, kad kiekvieną kartą perduodant kiaušinį pasitikėjimas komandos nariu, kuriam perduodama, augo. Toks ir buvo tikslas.
Paskutinė užduotis, prieš pradedant rašyti veiklos planą, buvo parašiuto konstravimas. Dviem s komandoms buvo pasakyta padaryti parašiutą kiaušiniui ir tą kiaušinį ore išlaikyti keturias sekundes. Darbas prasidėjo, lydimas kalbomis, mintimis, lakstymais ieškant medžiagų ir gera nuotaika. Galiausiai buvo liepta baigti parašiutus ir pasakyta, kad jie bus leidžiami pro antro aukšto langą. Oras nebuvo palankus užduočiai – stiprus vėjas, lietus negelbėjo greitai besileidžiančių parašiutų, kurie ore išsilaikė po tris sekundes. Taigi, užduotis nebuvo atlikta, tačiau per daug neliūdėjome ir tęsėme darbus.
Prasidėjo ilgas ir daug susikaupimo reikalaujantis veiklos plano kūrimas. Šiam darbui atidavėm daug jėgų ir galėjome džiaugtis galutiniu rezultatu – fotoklubo Fotyvas veiklos 2012-tiems metams surašytos, beliko nuspręsti tikslias datas ir paskirti atsakingus asmenis.
Paskutinės vakarienės metu pasidalijome įspūdžiais apie šiuos mokymus ir po to iškeliavome namo.
Taigi dabar, kai jau turimas aiškus veiklos planas, pats metas imtis darbų.
 Taip jau atsitiko, kad atėjo paskutinis vasaros savaitgalis. Ta proga fotyviečiai susiruošė į dar vieną kelionę – į Molėtus, prie ežero, su palapinėm kaip tikri turistai. Paminėjom vasaros uždarymą, o kartu ir naujo Fotyvo sezono atidarymą. Netrūko diskusijų apie praėjusius metus bei ateities planus. Bet apie viską nuo pradžių.
Šeštadienis. Maždaug 8 valanda ryto. Kas autobusu, kas automobiliu išsiruošia link Molėtų. Oras lyg užsakytas, pasitaikė labai puikus. Tik sekmadienį trečią valandą anot patikimų šaltinių laukėme lietaus. Buvo. Bet nuotaikos ir kelionės nesugadino. Atvykę iškart pasistatom savo palapinių miestelį, o tada susirenkam aptarti veiklos. Pirmiausia gauname fotografinę užduotį: visi fotografuojame viena ir ta pačia šaunia tema – „gyvūnas“. Čia jau leidžiame pasireikšti fantazijai, nes gyvūnas iš esmės gali būti bet kas, priklausomai nuo to, kaip pažiūrėsi. Ilgai nelaukę išsiruošiame į „medžioklę“, nes vėliau, jau grįžus į Vilnių, surinksime visų darbus ir išrinksime kelionės „gyvūno“ kategorijos laimėtoją. Gyvūnų ir rezultatų laukite vėliau. Šiek tiek pašnekėję traukiame prie ežero, o vėliau,sutemus, išsivirę savo rinktų grybų, nusprendžiam pastebėti žvaigždes. Tiesa, mūsų stovyklavietė buvo prie pat Molėtų observatorijos, gal tai ir įkvėpė mus vos ne pusę nakties praleisti po žvaigždėmis, stebint krentančiąsias, jas fotografuojant, kalbant daug ir įvairiai apie fototechniką bei kitus svarbius dalykus. Senieji nariai pasidalina „Fotyvo“ įkūrimo istorijomis ir taip nejučia prabėga pirmoji diena. (Traumų, deja, šią dieną taip pat neišvengėme, bet galiausiai viskas baigėsi gerai).
Antroji diena jau lyg ir iš vakaro buvo suplanuota, mat 11 valandą jau turėjome būti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Gyvendami šalimais nepraleidom progos apsilankyti. Pagrindinis mūsų tikslas buvo pakilti į apžvalgos aikštelę ir pafotografuoti, bet į eksursijos kainą įėjo ir ekspozicija bei gidas, tad susipažinom su astronomija, kosmonautika, pagonių papročiais, senoviniu laiko skaičiavimu, mitais apie saulę, teleskopais ir kitais panašiais dalykais, pamatėme filmuką apie Žemę, jos padėtį Visatoje. Ir galiausiai pasiekėme viršų- apžvalgos aikštelę, esančią 32 metrų aukštyje. Na, ten buvo išties šaunu, iš viršaus matomi 6 ežerai, Labanoro girios panorama. Pabūvoję muziejuj, grįžom į palapines, susitvarkėm ir išvykom. Mat artėjant trečiai valandai oras iš tiesų vis blogėjo. Nusprendėme nebešalti. Daugiau kelionės įspūdžių ieškoti nuotraukose.
Tai toks ir buvo mūsų savaitgalis su Fotyvu. Daug fotoaparatų, kalbų apie juos, daug žvaigždžių ir linksmybių ir dabar mes jau lyg ir smagiai esam nusiteikę pradėti naują darbų bei nuotykių sezoną.
 Liepos 26-28 dienomis Vilniaus Gedimino Technikos universitetas tiesiog atgijo – jame knibždėte knibždėjo būsimųjų fuksų minios. Fotoklubo „Fotyvas“ nariai ta proga nusprendė surengti nedidelę parodą, pavadinimu „Iš aukštai“, kuria pasveikintų būsimuosiuos pirmakursius atvykus į universitetą bei paragintų juos pasidomėti fotoklubu.
Parodos organizatoriai džiaugiasi, kad net ir skubantys pradėti naują gyvenimo etapą jaunuoliai sustodavo žvilgtelėti į ant šakų kabančias fotografijas.
Ką daryti norint tapti Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės fotoklubo “FOTYVAS“ nariu?
Viskas paprasta – tereikia užpildyti anketą ir laukti atsakymo.
Mes lauksim tavęs.
|
|
Ketvirtadienį pramogų banke nuaidėjo skambus VGTU SA 18-as gimtadienis. Koks gimtadienis be sveikinimų, palinkėjimų bei dovanų. Pilnametystės proga, studentų atstovybę sveikino ne tik VGTU vadovybė bei studentija, kelios studentų atstovybės prezidentų kartos, bet sulaukta svečių ir iš kitų universitetų. Netrūko nei šokių nei dainų, ypatingai visus nustebino ir pamalonino netikėtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus amplua. Šiam stojus prie didžėjaus pulto, visa be išimties publika pakilo iš savo krėslų ir leidosi būti užvaldoma ministro leidžiamos muzikos garsų. Vakaro vinis tapo grupės “Skyders” pasirodymas, kuris visus sužavėjo savo energijos užtaisas.
